Svarbu: šie patarimai yra bendro pobūdžio. Visada vadovaukitės konkretaus žmogaus priežiūros planu ir gydytojo, slaugos tarnybos ar kitų sveikatos priežiūros specialistų nurodymais. Savarankiškai nekeiskite vaistų, jų dozavimo, mitybos ar paskirto gydymo.
KAIP ELGTIS SU DEMENCIJA SERGANČIU ŽMOGUMI
Kiekvienas demencija sergantis žmogus vis dar turi gebėjimų, kuriuos gali ir turėtų naudoti. Skatinkite jo savarankiškumą ir padėkite tik tiek, kiek reikia.
Būkite sąžiningi, nežadėkite to, ko negalėsite ištesėti.
Užmegzkite ir palaikykite akių kontaktą.
Nekalbinkite žmogaus iš nugaros – prieikite taip, kad jis Jus matytų.
Kalbėkite trumpais ir paprastais sakiniais. Vienu metu pateikite tik vieną klausimą ar prašymą.
Venkite sudėtingų klausimų ir klausimo „kodėl“, jei žmogui sunku paaiškinti savo veiksmus.
Kai įmanoma, pateikite paprastus klausimus, į kuriuos galima atsakyti „taip“ arba „ne“.
Nesielkite su suaugusiu žmogumi kaip su vaiku.
Nesiginčykite ir nebandykite bet kokia kaina įrodyti, kad žmogus klysta.
Duokite pakankamai laiko suprasti klausimą ir atsakyti.
Jei žmogus neramus ar piktas, pabandykite suprasti, kas galėjo tai sukelti.
Išlaikykite kuo pastovesnę dienotvarkę ir pažįstamą aplinką. Kartojimas ir nuoseklumas dažnai padeda žmogui jaustis saugiau.
Nepriimkite užmaršumo, pasikartojančių klausimų ar kaltinimų asmeniškai.
KAIP ELGTIS SU DIABETU SERGANČIU ŽMOGUMI
Padėkite laikytis gydytojo ar kitų sveikatos priežiūros specialistų nustatyto mitybos plano.
Jei numatyta priežiūros plane, padėkite reguliariai tikrinti cukraus kiekį kraujyje.
Atkreipkite dėmesį į galimus per mažo cukraus kiekio kraujyje požymius, pavyzdžiui, prakaitavimą, drebulį, silpnumą, sumišimą ar neįprastą elgesį.
Skatinkite fizinį aktyvumą pagal žmogaus galimybes ir specialistų rekomendacijas.
Atkreipkite dėmesį į odos ir pėdų būklę. Pastebėję žaizdas ar kitus pakitimus, informuokite atsakingus asmenis.
Vaistus ir insuliną vartokite tik taip, kaip paskirta gydytojo.
KAIP ELGTIS SU HIPERTENZIJA SERGANČIU ŽMOGUMI
Padėkite laikytis gydytojo rekomenduotos mitybos.
Jei numatyta, reguliariai matuokite kraujospūdį ir fiksuokite rezultatus.
Venkite žmogų skubinti ar skatinti atlikti staigius fizinius krūvius, kuriems jis nėra pasiruošęs.
Padėkite laikytis gydytojo paskirto vaistų vartojimo režimo.
Skatinkite ramų dienos ritmą ir poilsį.
Pastebėję neįprastą savijautos pablogėjimą, informuokite atsakingus asmenis.
KAIP ELGTIS SU INSULTĄ PATYRUSIU ŽMOGUMI
Kalbėkite aiškiai ir lėtai, duokite pakankamai laiko atsakyti.
Skatinkite laikytis paskirto reabilitacijos plano – kineziterapijos, logopedijos ar kitų specialistų rekomendacijų.
Jei yra rijimo sunkumų, neskubinkite žmogaus valgant ar geriant ir laikykitės specialistų nurodymų.
Atkreipkite dėmesį į odos būklę, judėjimą ir kitas galimas komplikacijas.
Skatinkite žmogų atlikti tiek kasdienių veiksmų, kiek jis gali saugiai atlikti pats.
Būkite kantrūs – po insulto žmogui gali reikėti daugiau laiko judėti, kalbėti ar atlikti įprastus veiksmus.
KAIP ELGTIS SU LŪŽIUS PATYRUSIU ŽMOGUMI
Užtikrinkite, kad žmogus judėtų saugiai ir laikytųsi gydytojo ar kineziterapeuto nurodymų.
Venkite nereikalingų fizinių krūvių ir pervargimo.
Padėkite pritaikyti aplinką taip, kad joje būtų saugiau judėti.
Skausmą malšinantys vaistai turi būti vartojami pagal gydytojo paskyrimą.
Neskubinkite žmogaus atsistojant, persėdant ar vaikštant.
Naudokite paskirtas pagalbines judėjimo priemones.
KAIP SUMAŽINTI GRIUVIMO RIZIKĄ
Pasirūpinkite, kad dažniausiai naudojami praėjimai būtų laisvi ir gerai apšviesti.
Stebėkite, kad kilimai, laidai ar kiti daiktai nekeltų pavojaus užkliūti.
Dažniausiai naudojamus daiktus laikykite lengvai pasiekiamoje vietoje.
Jei žmogus naudojasi lazdele, roliatoriumi ar kita pagalbine priemone, pasirūpinkite, kad ji būtų lengvai pasiekiama.
Neskubinkite žmogaus atsistojant ar einant.
Pastebėję naują silpnumą, galvos svaigimą ar pasikartojančius griuvimus, informuokite atsakingus asmenis.
KAIP PADĖTI IŠVENGTI PRAGULŲ
Atkreipkite dėmesį į odos būklę, ypač tose vietose, kurios ilgą laiką remiasi į lovą ar kėdę.
Skatinkite žmogų reguliariai keisti kūno padėtį, jei jis gali tai atlikti pats.
Jei žmogus pats negali pakeisti padėties, vadovaukitės jo priežiūros planu ir specialistų nurodymais.
Pasirūpinkite, kad oda būtų švari ir sausa.
Pastebėję ilgai neišnykstantį paraudimą, odos pažeidimą ar skausmingą vietą, informuokite atsakingus asmenis.
KAIP PADĖTI ŽMOGUI, KURIAM SUNKU RYTI
Valgant ir geriant žmogus turėtų būti tinkamai pasodintas.
Neskubinkite ir leiskite valgyti savo tempu.
Stebėkite, ar valgant arba geriant žmogus nekosti, nespringsta ir jam nepasidaro sunku kvėpuoti.
Maisto konsistenciją ar gėrimų tirštumą keiskite tik pagal specialistų rekomendacijas.
Atsiradus naujiems ar stiprėjantiems rijimo sunkumams, informuokite atsakingus asmenis ar sveikatos priežiūros specialistus.
KAIP SAUGIAI PADĖTI JUDĖTI
Leiskite žmogui pačiam atlikti tiek veiksmų, kiek jis gali saugiai atlikti.
Prieš padėdami atsistoti, persėsti ar atlikti kitą veiksmą, paaiškinkite, ką darysite.
Neskubinkite žmogaus ir prisitaikykite prie jo judėjimo tempo.
Naudokite žmogui paskirtas pagalbines priemones.
Nebandykite vieni kelti žmogaus, jei tam reikia daugiau fizinės pagalbos, nei galite saugiai suteikti.